atgarėti — atgarėti, àtgari ( ėja), ėjo intr. atgaruoti: Kaip juodu ... duris atvėrė, tai smalkus tvaiks jiemdviem priešais atgarėjo LC1886,39. garėti; atgarėti; išgarėti; nugarėti; pagarėti; pergarėti; pragarėti; sugarėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
garėti — garėti, gãri ( ėja), ėjo intr. 1. Klp garu virsti, garuoti. 2. dūksoti, išsidvokti, stalbti: Alus uzbone garėja Trgn. garėti; atgarėti; išgarėti; nugarėti; pagarėti; pergarėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išsigarėjimas — sm. (1) → išgarėti 1 (refl.): Alus vis alus – dėl išsigarėjimo gersi Trgn. garėjimas; išsigarėjimas; nusigarėjimas; pragarėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nugarėti — nugarėti, nùgari ( ėja), ėjo intr. 1. ataušti, nugaruoti; nustalbti: Dėk bliūdą ant lango, tai nugarė̃s Lš. Atdaryk kaminą, tegu dūmai nùgari, tai nesopės galvos Lš. Per ilgą stovėjimą kava nugarėja Prk. | refl.: Nusgarėjęs alus nebe toks Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
pagarėti — pagarėti, pàgari ( ėja), ėjo 1. tr. garu pašutinti: Pagarėk burną, gerk garą Nt. | refl.: Tegu pasgarės kiek blynai – da geriau Trgn. 2. intr. sumenkti: Višta kuodė vaikelius perėjo, pati pagarėjo J. 3. intr. netekti kvėpavimo, uždusti: Vaikas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergarėti — pergarėti, pergarėti, pergari, ėjo intr. 1. pergaruoti: Lįsk ant pečiaus, tai pergarėsi (sušilsi) Lš. Neužkiškit kamino, pakol žagarai nepergarės (išeis šaltis iš jų), kad nebūtų garų ir galvų nepagaruotūte Lš. 2. pernykti, perdžiūti: Pergarėjęs … Dictionary of the Lithuanian Language
pragarėti — pragarėti, pràgari ( ėja), ėjo 1. intr. praaušti, pragaruoti: Pragarės kiek kopūstai, tada valgysime Trgn. 2. intr. pražūti, galą gauti: Pragarėsi tu šitam raiste Sdk. ^ Kad tu pragarėtum! Ds. 3. intr. nusigyventi, nuskursti: Jis šitais metais… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugarėti — sugarėti, sùgari ( ėja), ėjo 1. intr. sudegti: Garėte sugarėjo karčema, t. y. sudegė J. ^ Kad tu sugarėtum! Bsg. 2. refl. J užsirūstinti, papykti. garėti; atgarėti; išgarėti; nugarėti; pagarė … Dictionary of the Lithuanian Language
užgarėti — užgarėti, ùžgari ( ėja), ėjo intr. 1. užnykti, užskursti: Anos šalies svotai badu nudvėsę, ažugarėję Kp. 2. kvėpavimo, žado netekti beverkiant, uždusti: Užgarė̃s vaiks, t. y. vieko neliks, užsirėks J. | refl.: Eik, tavo vaikas užsigarėjo iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
